Šios dvi nuotraukos man primena kelias dienas studentų laisvalaikio centre antrojo kurso pradžioje!

Visas veiksmas vyko per Įvadinės savaitės pikniką 2017 metais. Buvau SLC komandos narys kiek daugiau nei pusę metų ir turėjome surengti jau tradicinę maisto šventę pirmakursiams. Dvi dienas prieš patį pikniką su komandos draugais ėjome kviesti žmonių į pikniką per Organizacijų mugę. Per kelias valandas sugebėjau pasikalbėti su daugiau nei 300 žmonių. Jaučiausi išdžiūvęs. Pamenu, kaip visus aplinkinius kalbinau, kviečiau ateiti pas mus ir nemokamai pavalgyti. Taip bedarant į rankas įkišdavau skrajutę.

Pats piknikas buvo „Nurautas“. Nesitikėjom, kad pas mus ateis tiek žmonių. SLC buvo sausakimšas – vos eidavo praeiti. O darbo buvo daug. Nepaisant sunkumų, renginys pavyko. Svečiai pavalgė ir dar krepšinio rungtynes pažiūrėjo. Visa SLC komanda vakare buvo pervargusi, tačiau patenkinta tuo, kas įvyko. Ši patirtis sustiprino mus kaip komandą ir išmokė naujų dalykų, kurie pravertė vėliau!

Savybės, kurių įgijau veikdamas KTU SA: išmokau būti visuomeniškesnis, rasti optimalų problemų sprendimo būdą. Be abejo, šias savybes jau turėjau, bet buvo galimybė jas vystyti. Patirtis, įgyta atstovybėje šiek tiek padėjo politikoje. Nes mes, kaip naujas reiškinys, turėjome būti ne tik organizuoti, bet ir politiškai motyvuoti. Kalbu apie KTU vidaus politiką. Mes savo „ėjimais žirgu“ sugebėjome pasiekti, kad KTU SA būtų oficialiai pripažinta universiteto valdžios; pirmą kartą universiteto istorijoje mes pasiekėm, kad studentai turėtų tik/net! 3 vietas (balsus) senate. Lengva nebuvo: atskiros dėstytojų, profesūros grupuotės su savais interesais, su savais siekiais ir tikslais. Sugebėjome išlikti neutralūs ir kartu pasiekti savo tikslus. Būtent mūsų, KTU SA dėka Lietuvoje įvyko pirmieji studentų mitingai. Kitų universitetų SA delsė, nėjo į konfrontaciją su Vyriausybe, kai buvo panaikintos lengvatos studentų transporto išlaidoms. Mes pastatėm „ant ausų” visą LSS ir mitingų būdu susigrąžinom savo teises.

Aš džiaugiuosi, kad galėjau būti to (KTU SA) dalimi. Tiesa, pakankamai senai, kuomet buvo dalykų, kurie šiandien atrodo keistoki. Reikėjo pakovoti, kad SA būtų pripažįstama, kad studentams būtų sudaryta bent elementari galimybė ginti savo interesus Universitete. Mūsų didžiai gerbiamai profesūrai buvo keista matyti studentus senate, dar labiau nesuvokiama, kad studentai gali savarankiškai vertinti jų darbą. Laikai keisti buvo, nes nebuvo nei studentų kreditavimo sistemos, o į namus reikėjo važiuoti be transporto lengvatų. Bendrabučius gaudavo išrinktieji, liftais Universitete buvo draudžiama naudotis studentams, o stojant į KTU panelės gaudavo papildomų balų už tai, kad jos buvo panelės 🙂 Ačiū Dievui, tie laikai praėjo. Ir džiaugiuos tuo. Turėjome galimybę prisidėti, kad tai, kas kelia šypseną, šiandien būtų tik istorijos dalimi.

Didelę savo laiko dalį paskyriau studentiškai veiklai – galimybei keisti, o asmeninę gerovę teko smarkiai apriboti. Veikla pirmininkaujant savo FSA pasiteisino ir po metų kandidatavau į universiteto atstovybės Prezidentus, deja, patyriau nesėkmę, nes tuomet daug kas abejojo mano ambicijomis. Tačiau po metų atsirado daugiau bendraminčių, kurie mane palaikė ir buvau išrinktas KTU SA Prezidentu, po metų dar kartą perrinktas. Ši sėkmė atvėrė dar didesnes galimybes pokyčiams. Keitėme viską iš eilės, nuo atstovybės įstatų, vidinės kultūros, patalpų renovacijos, tarptautinės veiklos iki fakultetų nuostatų, universiteto statuto, ministerijos nutarimų, aukštojo mokslo įstatymų. Aktyviai dalyvavome nacionalinėje veikloje, Lietuvos studentų sąjungoje.

Pasakysiu taip – eidamas į KTU SA nelabai žinojau ko tikėtis, ko galima išmokti, kiek ir ko patirti, ką atiduoti ar ką gauti. Tačiau turėjau savęs paties viziją, savo troškimus, kokius įgūdžius norėčiau turėti pabaigęs universitetą, kokia veikla užsiimti ar galų gale kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Šią viziją buvau nukišęs kažkur giliai, ir tik pabaigęs KTUSA „mokyklą“ dar kartą ją atsiminiau. Ir supratau štai ką – pačiam to nežinant buvimas KTUSA padėjo įgyvendinti nemažą dalį mano troškimų. O gal tai padariau aš pats?

Mūsų situacija buvo kiek kitokia, pasikeitus rektoriui, atėjus į pareigas Petrui Baršauskui, situacija universitete kardinaliai pasikeitė, o studentai tapo tuo kritišku balsu, į kurį atsižvelgdavo visa valdžia. Universiteto didžiųjų pokyčių metu (fakultetų jungimai, logo keitimas ir kita) įvykdėm gan rimtą apklausą klausdami studentų, kaip jie vertina pokyčius, juos pristatėme Universiteto tarybai, tai buvo vienas iš pirmųjų tokių KTU SA prisistatymų tarybai. Kiek man žinoma, KTU SA ir toliau naudojo tuos duomenis, atstovaujant studentams.

Buvau dalis trijulės, kuri atstovybėje nuolatos darydavo „staigmenėles“. Viena iš jų gerai įsiminė, kai naujai gautose patalpose priklijavom iš SA vidaus pagalį prie rankenos ir per specialiai paruoštą „mechanizmą“ nutiesėm virvutę iki lango ir uždarėm duris. Jas atidaryti įmanoma buvo tik tokiu atveju, jeigu pavyks įminti užkoduotą instrukciją ir atrasti virvės galą, kuris iškrenta pastūmus langą. Taigi, nuėjome į biblioteką ir slapčia pro langą filmavome visus, kas bandė įeiti į vidų. Iš pradžių buvo labai juokinga, bet deja, niekam nepavyko įeiti. Pasirodo, kad mūsų „mechanizmas“ užsikirto, todėl vienintelis būdas patekti į vidų buvo arba išlaužti duris arba išlupti langą. Žinoma, pasirinkome duris ir jas gražiai išardėme. Buvo ir juoko ir ašarų.

Dirbu Schneider Electric Lietuva. Atstovybei labiausiai noriu padėkoti už tai, kokiu žmogumi esu dabar ir kokį turiu suformuotą požiūrį. Gera kasdien prisiminti atstovybę, kad ir mažose gyvenimiškose situacijose. FSA ENDI tapo metų atstovybe 🙂 Pirmosios Elektros Dienos ir visas jų startas, labai smagu matyti, jog renginys gyvuoja ir dabar, keičiasi ir progresuoja. Buvo tikrai sunku pakeisti FSA ENDI įsisenėjusias tradicijas, kurios ateidavo iš alumnų. Stovyklos koncepcijos pakeitimas, taip pat viena įdomesnių patirčių. Naujas, ne komercinis ir ne pramoginis renginys – Elektros Dienos. FSA ENDI varė geriausiai…. Nes mūsų laikais, tai buvooo… Limobusu važiuodavom patūsinti, atstovybėje ant sienos atsirado televizorius, turbo išmanus stalas su integruotomis rozetėmis ir alaus slėptuvėmis, koncertinės kolonėlės renginiams, erdvinio garso sistema atstovybėje, galybė įrankių ir visokių daiktų praverčiančių prie ūkio, striptizas fuksų pirtelėje ir t.t.

Dėkoju KTU SA už tai, kad išmokė neįtikėtinų dalykų bei davė galimybę pasireikšti 😀 Manau, kad vieno asmeninio pasiekimo įvardint nenoriu, nes veikiau kartu su savo komanda ir atstovybės nariais su kuriais ir viską pasiekėm. Suplanavom 46 veiklas, iš kurių daugiau nei pusę įvykdėm (taip planavom daugiau, nei spėjome laike 🙁 ) bei įgyvendinom apie 10 skirtingos tematikos renginių (nuo akademinių iki pramoginių). Pamenu ne vieną Cementuką. 2016m. vyko prašmatniam CrystalClube, kur susirinkusią auditoriją drebino Ellse, Tie Geresni bei Red Hot Chili Pepper project grupės. Renginys užtruko net 8 valandas! Linkiu! Taip, mano linkėjimai netapo ilgesni…

Iniciatyvūs studentai susibūrėme ir įkūrėme studentų atstovybę FUMSA. Buvo labai stiprus ryšys tarp FUMSA ir Dekanato. Puikiai pamenu, kai gerb. dekanas prof. Vidmantas Pekarskas padovanojo mums kompiuterį. Visos atstovybės pavydėjo mūsų puikių santykių su Dekanatu. Jautėme visapusišką palaikymą. Tai suteikė labai stiprų impulsą vykdyti savo veiklą.

Vienas iš linksmiausių nutikimų – FUMSA komandos dalyvavimas vandensvydžio turnyre ankstyvą pavasarį. Dalyvavimo vieta – fontane prie įėjimo į fakultetą. Buvo beprotiškai šalta, bet adrenalinas užvaldė mus visus ir nugalėjome 🙂 . Po varžybų buvome velniškai gerai pavaišinti mūsų Dekano.

Tuo metu fumsiečiai pirmąkart surengė pirmakursių stovyklą, kuri tapo šaunia kasmetine fakulteto tradicija. Taip pat labai džiaugėmės, kai XV-ojo KTU festivalio “Funtikų dienų” metu vakarinę dalį šventėme su Žilvinu Žvaguliu.

Didžiausias tuometinis FUMSOS pasiekimas – Kauno miesto savivaldybės 10400 Lt finansuotas projektas: Funtikų dienos 2012 m. „Mąstyk, ne tik už vairo!“. Prieš Funtikų dienas ir jų metu FUMSA turėjo automobiliuką 2012 m. Fiat 206. Tais metais atstovybė buvo matoma kaip aktyvi studentų savivalda ne tik Universitete, bet ir už jo ribų.

Įsimintiniausi pasiekimai bei darbai FSA būtų įvertinimai gauti iš KTU SA: metų renginys, metų atstovybė. Metų renginys – tai pirmą kartą padaryti šauniausios Lietuvos studentės rinkimai (Kauno halėje).

Vienas įsimintinesnių darbų FSA buvo tarptautinis projektas, kurį parašėme, jis vadinosi „Photography is More than a Shot“, atkeliavo labai puikūs žmonės iš Turkijos, Lenkijos, Slovėnijos.

Linksmų nutikimų buvo tiek daug, kad tikrai sunku išskirti. Pradedant Naktinio Krepšinio reklamavimu važinėjant dviaukščiu senoviniu autobusu Kauno centre, baidaržygiu (kai tenka trasą plaukti dukart, nes ieškai pasiklydusių…), pasiruošimas moterų dienai ir begalė kitų.

Didžiausi tuometiniai FSA pasiekimai ir įspūdingiausi darbai būtų rekordinis Naktinis Krepšinis 2016, InDžių pagamintas ir per Lietuvą garsiai nuaidėjęs rekordinis 6 metrų aukščio Velykinis margutis, InDžių baras KTU SA Alumni sąskrydžio’16 metu, rekordinis narių atstovybėje skaičius, InDžių BALTECH susitikimas ir nuostabi vidinė atmosfera.

Šiuo metu dirbu SneakyBox žaidimų kūrimo kompanijoje, kurią ir įkūrėme su vienu iš InfoSA narių. Už tai ir noriu padėkoti, kad InfoSA leido augti ir tobulėti, leido suklysti ir ištaisyti savo klaidas, atrasti kelią, kuriuo noriu eiti.

2012 metais labai aktyviai dirbome žmogiškųjų išteklių sektoriuje. Buvo pradėta stipriai bendrauti su VU MifSA, į projektus kvietėmės draugus iš Rygos technikos universiteto, atgaivintas InfoFund projektas. Taip pat, surengėme iki to laiko didžiausią Lan-Party. Dalyviai sėdėjo jau ir XI rūmų koridoriuje.

Linksmiausias, nors gal labiau pakiliausias, momentas – dalyvavimas tarpatstovybiniame krepšinyje. Nenuostabu, kad informatikai šitoj sporto šakoj šiek tiek strugl’ina, nieko naujo nebuvo ir turnyre – vienas po kito triuškinantys pralaimėjimai. Bet tada atėjo paskutinės, nieko nelemiančios rungtynės, prieš turnyro favoritus. Tuomet įvyko kažkoks stebuklas, pusiau juokais pasakiau, kad jeigu šitas laimėsim – visai komandai statau alaus. Sunkiai nusakoma situacija, bet komanda tiesiog blizgėjo aikštelėje išgirdus žodį „alus” – visi pataikė, visiem sekėsi žaidimas kaip iš natų. Visas rungtynes laiminėjom ir jau buvau įsitikinęs, kad teks papurtyti savo kišenę alui, bet priešininkai paskutinę sekundę ištraukė pratęsimą ir jame laimėjo, o vėliau, laimėjo ir visą turnyrą. Tai mūsų nenuliūdino, didžiavomės savim, kad būdami nevykėliai krepšinyje sugebėjom, kažkam pagadinti nervus 🙂

Sunkiausia buvo atrasti motyvacijos ir būdų kaip iki rugsėjo 1 d. atgaivinti atstovybės patalpas naujam gyvenimui ir nepasidaryti gėdos prieš naujus fuxus. Priešistorė: 2012 metų gruodis: atstovybėje vyksta ramus kalėdinis pasisedėjimas su karštu vynu, sukasi diskobolas, groja rami muzika, visi chill’ina ir staiga Algimantas, a.k.a Lazius, sugalvojo: vietoj to, kad vaikščioti aplinkui norint pasiimti daiktą iš sandėliuko, reikia padaryti skylę į sandėlį iš atstovybės pusės. Kaip visada, geros idėjos nelieka užmirštos – atsirado drėlė, plaktukas, vyko skylės gaminimo darbai, visi draugiškai prie to prisidėjo, dar ir brendžio atsirado. Skylė, žinoma, gavos tik, kad naudos iš jos jokios nebuvo, nes matavimai nebuvo atlikti. Skylę paslėpėm užkabindami rėmelį, kad, neduok Dieve, pirmininkas nepamatytų, jis, aišku, pamatė vaizdo medžiagą ir piktumą žmonėm dalino pagal išgręžtų skylių skaičių (paskaičiavo, kad aš išgręžiau 7), galų gale, tai išėjo į naudą, nes žmonės išsiliejo ir suartėjo. Po beveik pusantų metų skylės badymo į akis, projektas buvo atgaivintas ir todėl buvo nuspręsta visiškai griauti sieną, pasidaryti didesnę erdvę aktyviai studentų veiklai ir tuo pačiu pasidaryti generalinį remontą. Prasidėjo viskas gana lengvai – pasisvaidyti dideliu plaktuku ar šiaip niokoti patalpas savanorių ieškoti nereikėjo, užtruko tik kelias valandas. Bet tada prasidėjo  tris vasaros mėnesius vykusi stagnacija – tinkavimo darbai vyko vėžlio greičiu, žmonės išsisukinėjo nuo darbų sakydami „nemoku”, „negaliu”, „filosofijos teorija” ir panašiai. Bandžiau statyt alaus, padėdavo trumpam, kol jo buvo – alaus išgerti ne problema dulkėse 😀 Bandyta „eiti per sažinę” ir panašiai – niekas neveikė – kol galų gale taktika buvo pakeista į gražius ir nepiktus laiškus su detaliu remonto planu ir deadline’ais. Atsimenu, kad likus 30 minučių iki „Senukų” uždarymo, važiuodavome nusipirkti medžiagų, kad galėtumėme per dieną padaryti kuo daugiau, ir likus kelioms savaitėms iki rugsėjo pas visus atsirado ir motyvacijos, ir sugebėjimų – per dvi savaites darbai buvo baigti, sienos nutinkuotos, ištapetuotos, nudažytos ir t.t. Žinoma, viskas gavosi kaip iš tos dainos „sienos biški ch***votos, lubos biški p***avotos”, ir šiaip, visur buvo paslėpta p***alų, bet vistiek smagu, kad baltarankiai informatikai viską padarė patys.

KTU SA norėčiau padėkoti už galimybes įgyvendinti svajones ir kurti. Bene įsimintiniausi – teatro studijos „S“, kurioje vaidino atstovybės nariai, vaidinimai: „PMS (PRIVERSTI MYLĖTI SAVE)”, 10 DIEVŲ, pasirodymai Universiteto renginiuose, repeticijos koridoriuje ir jaudulys prieš einant į sceną. Pamenu, kaip džiaugiamės, jog Lietuvos Universiteto Kaune 85-mečio renginyje kėlėme Panevėžio, tuo metinio Panevėžio instituto, vėliavas, o visų fakultetų vėliavos suplazdėjo kildamos link scenos iš apačios. Panevėžio vėliavos buvo viršuje. Mums tada tai buvo svarbu. Suvokiau, kad žodis yra stebuklinga jėga – juo galima įkvėpti žygiams ir tuo pačiu – nukirsti sparnus. Veiklos plotmėje labai džiaugiuosi teatro studijos „S“ veikla ir pokyčiais, kurie vyko kiekvieno vaidinusio viduje – jie tapo drąsesniais, laisvesniais, surado save naujai. KTU SA palinkėčiau toliau būti draugystės,patirties dalinimosi ir gerų idėjų kalve.

Norėčiau padėkoti PanFiSai už tai, kad padėjo atrasti ne tik save, bet ir antrąją pusę. Taip pat, džiaugiuosi, už puikiai praleistą laiką bei aktyvius kolegas, be kurių visas šis gyvenimo etapas nebūtų buvęs toks įdomus ir spalvingas. Na, o KTU SA reiškiu didelę pagarbą ir padėką už tai, kad niekada nepamiršo mūsų.Labiausiai džiaugiuosi, kad stipriai nukritus studentų skaičiui pavyko išlikti optimistiškam, surinkti nuostabią bei atsakingą komandą, be kurios nebūtų pavykę tiek daug nuveikti. Taip pat, įsimintiniausiu asmeniniu pasiekimu laikyčiau gerus santykius su universiteto akademine bendruomene bei persikėlimą į naujas erdvias SA patalpas skirtas ne tik studentų atstovybės nariams, bet ir visiems studentams. PanFiSai linkiu ir toliau gyvuoti, neprarasti optimizmo bei ryžto, kad kiekviena diena praleista SA būtų linksma bei įsimintina, nepamiršti to laiko praleisto KarTU. Tikiuosi pasibaigus šiam nuotykiui pagalvosite apie PanFiSa ir jus apims tokia nostalgija, kokia dabar apima mane. KTU SA norėčiau palinkėti stiprybės. Linkiu, kad visada išliktų stipri ir vieninga. KTU SA visada turi išlikti ta vieta, kuri suburia pačius linksmiausius ir spalvingiausius žmones.

Komitetai (anksčiau vadindavome tos srities koordinatorius) buvo suskirstyti į sritis: laisvalaikis ir kultūra, finansai, žmogiškieji ištekliai ir pan. Kiekvienas narys turėjo pasirinkti savo sritį ir padėti darbuotis koordinatoriams. Iš viso turėjome 7 komitetus. Po krikštynų savanoriai pirmakursiai labai buvo užsidegę važiuoti automobilio bagažinėje ir joje važiavo kartu su gyvu vėžiu. 🙂 Visi supratome vienas kitą, žinojome savo pareigas ir mokėjome gerai pasilinksminti. Linkiu išlikti savimi, nepasiduoti kitų įtakai ir neišduoti savo įsitikinimų. Būti palvingiems ir entuziastingiems. Ir daaaar ilgai gyvuoti 🙂 O KTU SA visada išlikti KarTU ir būti pačias geriausiais.

Suorganizavome pirmąsias fakulteto studentų “Karjeros dienas”, kurios pritraukė realių įmonių. Iš Nyderlandų atvyko net Philips atstovai, kas atrodė, kaip fantastika. „Karjeros dienoms“ sugalvojome ir suprogramavau studentų „savitarnos portalą“, per jį surinkome studentų registracijas ir CV, pažangiu būdu sukomplektavome medžiagą „Karjeros dienų“ dalyviams. Buvau šio projekto (renginio) vadovas, kuravau, kad renginys būtų kokybiškas, aukšto lygio ir sklandus. Taip pat, vysčiau ryšius su AB „Lietuvos telekomu“. Juos pavyko sudominti, pritraukti kaip generalinius mūsų veiklos rėmėjus, buvome kviečiami į jų jaunimo programos renginius.

2004 metų gruodį, buvusio pirmininko Viliaus Sekevičiaus audringos kalbos įkvėpti, po eilinio atstovybės susirinkimo nusprendėme, kad būtų šaunu priešais elektronikos rūmus pastatyti eglutę – juk artėja Kalėdos. Taip jau sutapo, kad tų pačių rūmų vidiniame kiemelyje buvo nupjauta porą 10 metrų aukščio spygliuočių, išsirinkome gražiausią, su Passat’u atsitempėme medį priešais elektronikos rūmus, pažinčių pagalbą susiorganizavome kraną, išardę šaligatvį iškasėme duobę ir … pastatėme eglutę. Moralas: kai turi idėją ir chebrą žmonių, kurie ta idėja tiki – niekas negali tavęs sustabdyti.

Vienas iš įsimintiniausių tuometinių darbų – turėjome kas dvi savaites vieną teorinę paskaitą pirmakursiams pirmą pusmetį. Gal ir ne visada pavykdavo pasiruošti, bet, manau, kaip studentų atstovybei, tai buvo didelis laimėjimas.

Didžiausi tuometiniai FSA pasiekimai bei įsimintiniausi darbai buvo renginys „Šiltas vakaras šiltiems žmonėms“ su A. Mamontovu, tarptautiniai projektai, kuriuos rašydavome, gaudavome finansavimą ir dalyvaudavome praktiškai kasmet (bene aktyviausiai iš visų FSA), apvaliųjų stalų ir seniūnų seminarų pradėjimas.

Kai buvome SOMSA komanda, siekėme sukurti tai, kas mums visiems, kaip komandai būtų smagu, ką būtų smagu įgyvendinti, daryti ir prisiminti. SHM, kaip nauja komanda išsikėlėme sau tikslą tapti Metų draugiškiausia FSA ir, manau, to tikslo siekimas padėjo sujungti HUMSA ir SOMSA komandas ir tapti SHM.

Man būnant pirmininke, pirmakursiams teko suorganizuoti FSA SHM gimtadienį. Pirmakursiai visus labai nustebino, nes gimtadienio vieta buvo pasirinkta Palanga, KTU priklausanti poilsiavietė. Organizuojant šį gimtadienį iš mandagumo pakvietėme ir likusias FSA ir CSA, nes manėme, kad niekas nepasiryš važiuoti 200km į Palangą. Tačiau renginio dieną atšvęsti FSA SHM gimtadienio tiek daug atstovybininkų, kad vos tilpome į poilsiavietę. Dar kartą įsitikinau, kad KTU SA KarTu!

Fuxų stovykla 2006 m. Kapitoniškėse sunkus šeštadienio rytas. Visi Statiusai ir Humanitarai išsiskirstė po punktus – vyko orientacinės varžybos, fuxai buvo paleisti daryti užduočių. Aš, Martukas ir Simutis likome galvoti fuxų priesaikos(nes ankščiau tokios neturėjome). Humanitarai krikštynas darydavo per stovyklą, todėl mes tais metais taip pat darėme krikštynas per stovyklą ir tam reikėjo priesaikos. Kūrėme priesaikos žodžius ir į stovyklavietę atbėgo fuxas iš krūmų, kuris mums pasirodė panašus į briedį, tada Martukas paklausė fuxo: „ką darysi, jei būsi briedis?“, tai visai nekaltai ir daug besijuokiant gimė STATIUS simbolis – briedis bei fuxų priesaika. Vėliau sugalvojome keisti logotipą, nes mums pasirodė jis nuobodus ir norėjome naujos pradžios, taip man paišant eskizus atsirado briedis šalia senojo logotipo.

Pradedant kadenciją man visi visada sakydavo: darykit kuo daugiau bendrų vakarų kartu, perskaitykit daug „knygų“ ir taip jūs tapsit draugais/komanda. Bet visgi tai nebuvo tiesa. Tikri draugai/komanda ateina per sunkumus, per barnius, bemieges naktis dirbant. Todėl linkiu jums tai patirti, nes tai yra pats geriausias jausmas, kai žmonės, kuriuos vakar norėjai pakišt po traukiniu, šiandien yra žmonės, vietoj kurių pats ten šoktum. PAMATAI IR PASTATAI!

Mano manymu didžiausi STATIUS pasiekimai atėjo su mano karta (atėjus Dariui Balaševičiui, Ignui Šaudžiui, Valdui Ruzgiui, Tanjai Kontautaitei, Aliui Baltrušoniui, Simonui Jakuboniui, Rimantui Dobrovolskiui ir Aidui), mūsų buvo daug ir visi buvom užsidegę kažką nuveikti. Vadovaujant Gerdai (Gertrūdai Šaliūtei) subūrėm smagią komandą ir pradėjom aktyviai dalyvauti KTU SA komitetuose bei veikloje. Perėmus iš Gerdos pareigas turėjau tvirtą pamatą, kurį stiprinom su kiekvienu fux’u.

Hobis virtęs darbu. Visas gyvenimas sukasi apie IT/web produktus. Stengiuosi žmonių gyvenimą padaryti efektyvesnį. Retsykiais lieka laiko ir šeimai =] Didelės Vadybos Kalėdos (su sniegu!), Kiečiausių viktorina, bandymas atgaivinti Vadybos festivalį. Suorganizuota visos atstovybės kelionė į Prahą (išplėtėm ryšius už Lietuvos ribų). buvom atviri, nesižvalgėm į šonus ir siekėm savo tikslų. Visi, kas dirbo, buvo ryžtingi, prisiėmė atsakomybę ir įveikė visus iššūkius. Linksmiausios istorijos nutinka Pirmininkų pirtelėje. Deja, kas ten nutinka, ten ir lieka =] Linkiu teisingų įdėjų, aktyvių narių, ryžto ir noro
dirbti visuomeninį darbą. Galvokite apie kitus, bet nepamirškite ir savęs. Turi būti smagu ir naudinga visiems. Darbas atstovybėje – tai nuostabi gyvenimiška patirtis. Darbas su žmonėmis, konkurencija, riboti ištekliai – visų šių žinių ir patirties reikės kasdien ateityje.

Dirbu. KTU Karjeros ir ugdymo centras, Mentorystės programos koordinatorė. Labiausiai džiaugiuosi, kad būdami SA pradėjome nemažai naujų iniciatyvų: užmezgėme ryšius su urėdija ir pradėjome medelių sodinimo akcijas (viską pradėjo Laurynas Andrijauskas), pakeitėme priėmimo į VFSA tvarką (anksčiau vykdavo toks kaip ir pasišaipymas iš naujokų, o mes įvedėme priėmimą – darbo pokalbį), Laisvės alėjos
eglutės žaisliukų gamybai buvome pasikvietę žalgiriečius ir prezidentę, pradėtas organizuoti Crazy Students Night (labai daug susidomėjimo sulaukęs renginys), palaikėme itin gerą ryšį su administracija (nežinau ar tokie geri santykiai dar kada nors buvo užmegzti), palaikėme itin puikius santykius su seniūnais. Laimėjimai: Metų atstovybė (KTU SA gimtadienis) ir Metų aktyvas (KTU SA Dėkoja). Būkite laimingi būdami KarTU!

Turbūt labiausiai įsimintini darbai tai buvo dviračių žygio suorganizavimas, nes tai buvo pirmasis mano darbas atstovybėje. Taip pat, ekonomistų dienos atgaivinimas. Šiaip sunku prisiminti visus, nes daug darbų didžiuojuosi, kuriuos padarė visi atstovybės nariai kaip komanda. Sunkiausia būdavo priimti sprendimus, kurie nuliūdindavo ar nepatikdavo kitiems atstovybės nariams, tačiau jie turėjo būti priimami. Linksmiausias nutikimas:Netikėtas plaukų netekimas bachūrų vakaro metu. Norėkit, darykit, nebijokit klysti. Čia pati geriausia vieta įgyvendinti savirealizacijos norus. Už klaidas čia nepykstama. Iš klaidų čia mokomasi.

Labiausiai džiaugiausi, kai „VIVAT chemijos“ vardas buvo linksniuojamas per nacionalines televizijas – TV3, LNK ir kitas. Tai buvo pačios įsimintiniausios “Chemikų Dienos.”