Kauno technologijos universitetas (KTU) skelbia Lietuvos universiteto 100-mečiui numatytų renginių pradžią. Pirmasis šiai progai skirtas renginys – atviroji paskaita apie dirbtinį intelektą (DI), kurio plėtra yra vienas svarbiausių tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos prioritetų.
Plačiau papasakoti apie numatomą paskaitą ir DI intelekto svarbą kasdienybėje bei su juo susijusius sprendimus paprašėme paskaitos pranešėjos KTU DI Centro vadovės dr. Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės.
– Apie ką bus paskaita ir į kokią auditoriją ji orientuota?
— Paskaita bus apie globalias DI tendencijas, apie tai, kuria linkme juda pasaulis, kokią įtaką DI technologijos daro mūsų gyvenimui bei kokias sąsajas jis turi su kitomis šių laikų paradigmomis. Šios paskaitos tikslas nėra akcentuoti DI mokslo naujienas iš fundamentinės ar techninės pusės, nes daug svarbiau yra paaiškinti DI svarbą, taikymo galimybes bei aptarti kasdienybėje egzistuojančius mitus. Todėl paskaita labiau orientuota į platų visuomenės ratą, įtraukiant įvairaus išsilavinimo ir amžiaus grupes.
– Kodėl reikia žmonėms pasakoti apie DI? Ar tai – mūsų ateitis, kurios niekaip neišvengsime?
– Vienareikšmiškai tai yra viso pasaulio ateitis. Prognozuojama, kad iki 2025 metų didžiąją dalį šiandien egzistuojančių darbo užduočių vykdys mašinos ar robotai, atlikdami tam tikrus algoritmus. Tad pagrindiniu iššūkiu taps darbuotojų mokymas, perkvalifikavimas ir paruošimas pasikeitusiai darbo rinkai.
Artimiausiu metu pramonėje pasikeis ir darbo valandų procentinis pasidalijimas tarp žmogaus ir robotų (robotizuotų procesų). Prognozuojama, kad jau 2025 m. robotai persvers ribą ir atliks keliais procentais daugiau darbų už žmones. Šis procesas yra neišvengiamas. Daugeliui žmonių tai sukelia baimes, susijusias su darbo vietos praradimu. Nuogąstavimai nėra nepagristi, bet reikia nepamiršti, kad automatizuotos darbo pozicijos bus keičiamos naujomis, o į DI technologijas reikėtų žiūrėti kaip į metodą, leidžiantį padidinti žmonių darbo jėgą ir suteikti jiems galimybę dirbti naujesniais ir išmanesniais būdais.
– Kur dažniausiai sutinkami DI sprendimai?
– Bene daugiausiai ir pačių svarbiausių DI technologijomis grįstų sprendimų Lietuvoje ir užsienyje pastebima medicinos srityje. DI atlieka svarbų vaidmenį tobulinant diagnostiką, palengvinant chirurgines procedūras, vaistų kūrimą, užtikrinant geresnę pacientų stebėseną. Tai tik keletas iš daugelio DI pritaikymų sveikatos priežiūros srityje.
Kita plataus DI taikymo sritis yra rinkodara, veikianti kaip efektyvus būdas reklamuoti ir populiarinti siūlomus produktus ar paslaugas ir taip pritraukti kuo daugiau klientų. DI algoritmai šioje srityje – puikus pagalbininkas. Pavyzdžiui, elektroninėje prekyboje analizuojant vartotojo elgseną (personalizuotą ar tam tikros grupės), prekių krepšelį ir prognozuojant kitus galimus pirkimus ar bendrąjį pardavimų planą.
DI taikymas bankininkystėje auga greičiau nei buvo prognozuojama. Daugelis bankų jau yra integravę DI sistemas, siekdami efektyviau vykdyti klientų aptarnavimą, aptikti anomalijas ir (ar) sukčiavimo atvejus.
DI pritaikomas ir finansų pramonėje. DI programos plačiai naudojamos įvairiose organizacijose, siekiant užimti didesnę rinkos dalį, priimant sprendimus, susijusius su rizikos valdymu, sukčiavimo prevencija, procesų automatizavimu ir dar daugiau.
Nuo 2020 metų DI sprendimai plačiai naudojami gamybos sektoriuje, o ateityje neišvengiamai daugės DI valdomų mašinų, palengvinančių pramonės automatizavimą. Šios mašinos (robotai) padarys pramonines operacijas daug paprastesnes ir efektyvesnes, nes padidins gamybos pajėgumus, atvers naujas galimybes stiprinant mašinų ir žmonių sąveiką.
Nors Lietuvos žemės ūkyje DI sprendimai dar nėra dažnai integruojami, bet vertinant pasauliniu mastu DI technologijos (dažniausiai daiktų interneto technologijos) plačiai naudojamos siekiant automatizuotai išgauti informaciją apie dirvožemį, numatyti klimato kaitos prognozes, tinkamiausius pasėlių valdymo scenarijus, optimizuoti trąšų naudojimą, didinti auginamos produkcijos ekologiškumą bei visos sistemos tvarumą.
Šiuo metu DI taikymas sparčiai auga švietimo sektoriuje, socialinės medijos erdvėje, žaidimų pramonėje ir kitose srityse.
– KTU yra DI centras. Kuo jis svarbus ir naudingas Universitetui, šaliai?
–Dirbtinio intelekto centro struktūra panaši į skėtinės organizacijos struktūrą. Siekiant įgyvendinti bendrus tikslus, centras apjungia DI ir duomenų mokslo srities tyrėjus. Bendri tikslai apima ir su dirbtiniu intelektu susijusias veiklas, įvairius studijų ir mokslo tyrimų projektus.
Kaip ir verslo sektoriuje, taip ir akademinėje bendruomenėje projektų įvykdymo sėkmė priklauso nuo komandos narių bendradarbiavimo (vadovo, jaunųjų ir vyresniųjų tyrėjų ir užsakovų), bet iki veiklų vykdymo svarbu užtikrinti glaudžius santykius su išorės atstovais, suprasti jų poreikius, kuriant DI grįstus sprendimus įvertinti esamas galimybes, o prireikus konsultuoti ir patarti.
KTU Dirbtinio intelekto centras, telkiantis aukščiausios kompetencijos KTU DI srities tyrėjus (ekspertus), laboratorijas ir DI infrastruktūrą, geba atlikti šias funkcijas bei užtikrina kokybišką DI projektų ar kitų veiklų ir iniciatyvų įgyvendinimą.
Šis centras kelia dideles ambicijas kuriant ir vystant pažangiausius DI sprendimus, siekia paruošti mūsų šalį DI transformacijai ir globalios pažangos link. KTU DI centras turi potencialo plėstis ir tapti Baltijos regiono ekscelencijos centru, vykdančiu aktualius tyrimus pažangiausiose laboratorijose ir kuriančiu aukščiausio lygio technologijas tiek vidinei, tiek tarptautinei rinkai.
– Kiek pažengusi yra Lietuva DI srityje?
– Remiantis „Eurostato“ pateiktais produktyvumo duomenimis, Lietuvos gamyba yra stipriai priklausoma nuo žemesnės pridėtinės vertės užsakomųjų gamybos paslaugų. Norėdamos išlaikyti savo konkurencingumą, Lietuvos gamybos įmonės turi ženkliai didinti investicijas į aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą. Be to, Lietuva vis dar per mažai investuoja į automatizaciją ir robotizaciją. Kitas opus klausimas susijęs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, kuris ateityje dar labiau išaugs dėl automatizacijos ir ženkliai sumažėjusio poreikio nekvalifikuotiems darbuotojams.
Atliktos pramonės darbdavių apklausos rezultatai parodė, kad šiuo metu įmonėms yra ganėtinai sunku rasti kvalifikuotus ir moderniausias technologijas išmanančius darbuotojus, o naujai priimtų darbuotojų apmokymas yra brangus tiek laiko, tiek kaštų prasme. Tai sukuria papildomas sąnaudas ir neleidžia įmonėms greičiau vystyti verslo.
Siekiant užtikrinti aktyvesnį DI sprendimais grįstų technologijų diegimą šalies mastu, Lietuvoje vykdomos aktyvios diskusijos, kuriamos DI strategijos, gairės ir rekomendacijos apie tai, kokiais būdais galima efektyviai tai pasiekti.
– Ar Lietuvoje yra pakankamas susidomėjimas DI?
– Nevisai pakankamas, nes Lietuvoje žemo ir vidutinio technologinio išsivystymo gamybos pramonė sukuria maždaug tris ketvirtadalius visos gamybos produkcijos, pardavimo pajamų ir pridėtinės vertės. Didžioji dalis visų Lietuvos gamybinio sektoriaus darbuotojų dirba žemo ar vidutinio technologinio išsivystymo gamybos įmonėse.
Susidomėjimas DI auga kone kiekvieną savaitę ir tai labai džiugina. Didesnis susidomėjimas pastebimas iš verslo įmonių atstovų, kurie matydami automatizacijos, DI grįstų sprendimų naudą ieško kaip optimizuoti ar modernizuoti vykdomas veiklas.
Verslas suvokia, kad norint išlaikyti konkurencinį pranašumą (tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu būdu) ir veikti pelningai, būtina atlikti tam tikro lygio veiklos skaitmenizavimą, integruojant aušto lygio technologinius sprendimus. Po truputį tokios susidomėjimo kryptys matomos ir viešajame sektoriuje, bet tokių sprendimų integracija dėl biurokratinių kliūčių vykdoma lėčiau.
– Nuo kokio amžiaus reikėtų domėtis DI?
– Vertinant pasaulio ateities tendencijas ir transformacijas, DI technologijomis reikėtų pradėti domėtis kuo anksčiau – nuo mokyklinio amžiaus, juo labiau kad vaikai yra ypatingai imlūs naujovėms, geba gana greitai perprasti pažangiausias technologijas. Kitas palankus dalykas, kad vaikams yra įdomios DI technologijos, robotai, jie nori suprasti, kaip veikia išmanūs daiktai.
Vaikus galima supažindinti su DI taikymais, pateikiant lengvesnius pavyzdžius, parodant taikymų naudą ir paaiškinant esminius veikimo principus. Vyresnio amžiaus mokiniai gali būti įtraukiami į interaktyvias diskusijas, praktinius užsiėmimus (pvz., informatikos pamokose), taip pat organizuojant jiems susitikimus su tos srities atstovais. Tokios veiklos yra būtinos, nes DI technologijų, duomenų mokslo sampratos svarba jaunosios kartos ateities profesinėje veikloje turi būti akcentuojama kuo anksčiau.
2022-ieji paskelbti Lietuvos universitetų metais. Minint Lietuvos universiteto šimtmetį, visus metus Kaune vyks nemokami tiek universitetų bendruomenėms, tiek plačiajai visuomenei atviri renginiai. Sausio mėnesį prasidės atvirų paskaitų ciklas, kurį atidarys KTU, kviesdamas geriau susipažinti su dirbtiniu intelektu.
Sausio 19 d. 18 val. kviečiame į pirmąją paskaitą, kurios metu KTU DI Centro vadovė dr. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė plačiau papasakos apie dirbtinį intelektą ir su juo susijusius sprendimus.
Paskaita vyks KTU „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59). Būtina išankstinė registracija. Registruotis čia.
