Sausio 15 dieną, prof. Kazimiero Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratorijoje, vyko KTU Bibliotekos inicijuotas renginys „Mokslo ir kultūros puoselėtojai Lietuvos universiteto ištakose“, skirtas Aukštųjų kursų 100 metų jubiliejui paminėti.
Renginyje sveikinimo žodį tarė Mokslo ir inovacijų prorektorius dr. Leonas Balaševičius. Prorektorius kalbėjo apie universiteto ištakų svarbą, mokslo ir kultūros žmones, kurie reikšmingai prisidėjo prie universiteto ištakų – Aukštųjų kursų kūrimo. Taip pat pasidžiaugė galimybe prisiminti universitetui reikšmingą laikmetį.
Emeritas prof. Antanas Žiliukas skaitė pranešimą apie vieno iš Aukštųjų kursų iniciatorių, medžiagų ir statybinės mechanikos pradininko prof. K. Vasiliausko veiklą, mokslinius pasiekimus, nuopelnus. 1922 m. profesorius išvyko į komandiruotę į Berlyno universitetą, kur apžiūrėjo medžiagų atsparumo laboratorijas ir ten esančius įrenginius. Grįžęs į Lietuvą inicijavo medžiagų atsparumo laboratorijos, kuri buvo vienintelė Baltijos šalyse, įkūrimą. Joje buvo pirmoji tempimo mašina, hidraulikos presas ir daug kitų įrengimų. Laboratorijoje buvo atliekami ir užsakomieji tyrimai kelių ūkio valdybai, paštui, bankams, funikulieriaus statybai.
Pranešėjas akcentavo K. Vasiliausko mokslinį indėlį: medžiagų atsparumo mokslo pradininkas Lietuvoje parengė pirmąjį lietuvišką vadovėlį „Elementarinis medžiagų atsparumo kursas“ (1935). Taip pat išleido 20 knygų, parengė 13 monografijų, vadovavo rengiant disertacijas.
Muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė pristatė kitą Aukštųjų kursų iniciatorių, politinį ir visuomeninį veikėją prof. Joną Šimoliūną. Pasak A. Veilentienės, prof. Jonas Šimoliūnas – labai įdomi asmenybė, pasižymėjusi išskirtinais organizaciniais sugebėjimais. Profesorius buvo paskirtas susisiekimo ministerijos valdytoju, juo išbuvo dviejuose ministrų kabinetuose. Vėliau jam kilo idėja organizuoti Aukštuosius kursus. Nuo 1937 m. iki 1943 m. profesorius išleido 4 tomų leidinį Statyba. Paskutinis tomas buvo išleistas 1943 m., nacių okupacijos metais, kai universiteto pastatai buvo užimti.
Šį tomą sudaro per 1000 puslapių kartu su brėžiniais. Kiti profesoriai stebėjosi, kaip J. Šimoliūnas sugebėjo išleisti knygas karo metu. Daugiatomis leidinys Statyba yra saugomas Centrinėje bibliotekoje, Retų spaudinių fonde. Taip pat dr. A. Veilentienė išsiaiškino, kuriame name gyveno profesorius – Fredoje, Liūdesio gatvėje. Nacių okupacijos metais, jo nuosavas trijų aukštų namas buvo užimtas, jam paliktas tik vienas aukštas. Nepaisant to, jis dar padėjo universitetui: savo namuose priimdavo studentus, kurie laikė egzaminus. 1944 m. liepos mėn. profesorius kartu su savo brolio šeima pasitraukė į Vokietiją, kur po bombardavimo vos išliko gyvas ir neteko savo knygų. Profesorius su savimi vežėsi ir leidinį Statyba, kurį prarado. Pasibaigus karui, prof. J. Šimoliūnas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, vadovavo Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungai, vėliau buvo jos garbės narys.
Bibliotekos Retų spaudinių grupės vadovė dr. Edita Korzonaitė pristatė iki šių dienų išlikusias Aukštųjų kursų knygas, kurios yra saugomos Centrinėje bibliotekoje, Retų spaudinių fonde.
Pranešėja priminė, kad pradėjus veikti Auštiesiems kursams, buvo steigiamos „padedamosios“ įstaigos, tarp jų ir bibliotekos, kurios kūrėsi iš įvairių šaltinių. Vienas iš šaltinių – Aukštųjų kursų draugijos paimta iš banko 120 tūkstančių markių paskola, už kurią Humanitarinio skyriaus vedėjas Eduardas Volteris Vokietijoje nupirko reikalingiausių knygų ir užsakė žurnalų visoms specialybėms. Remiantis Bibliotekos inventorinių knygų įrašais, Aukštųjų kursų knygos į biblioteką pateko 1923 m.
Prieš kelis metus pagal knygos nuosavybės ženklus ir įrašus Inventoriaus knygose Retų spaudinių fonde išskirta „Aukštųjų kursų“ knygų kolekcija. Ją sudaro įvairių leidimo metų, kalbų ir tematikos knygos. Daugiausia išliko XX a. pradžioje išleistų knygų (kai kurie leidiniai publikuoti jau veikiant kursams). Kalbiniu aspektu daugiausia knygų yra vokiečių, kiek mažiau – lenkų kalba.
XX a. knygų rinkinio didžiąją dalį sudaro tiksliesiems mokslams priskiriamos knygos. Kelios iš jų: 1919 m. Berlyne publikuotas Miuncheno technikos universiteto profesoriaus Augusto Fioplo (August Föppl) knygos „Vorlesungen über Technische Mechanik“) 4–asis tomas, skirtas dinamikai, 1908 m. Leipcige išleistas vokiečių matematiko Heinricho Emilio Timerdingo (Heinrich Emil Timerding) darbas „Geometrie der Kräfte“) bei kt.
Aukštųjų kursų 100-mečiui paminėti Centrinėje bibliotekoje (Gedimino g. 50) parengta paroda „Aukštųjų kursų knygos“. Paroda veiks iki gegužės 29 d. Kviečiame aplankyti.
